50/30/20 biudžetas: kiek realiai lieka

Kur Lietuva stovi iš tikrųjų

SEB užsakymu „Norstat“ apklausė 1 003 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 74 metų. Rezultatai paskelbti 2026-03-13, ir jie labai tvarkingai susideda į vieną istoriją (LRT).

Kaip planuoja biudžetą	Dalis
Visada	10 %
Dažnai	18 %
Kartais	42 %
Niekada	27 %

Tuo pačiu metu 45 % apklaustųjų savo finansine padėtimi patenkinti arba labai patenkinti. Bet 40 % neturi net trijų mėnesių rezervo, 12 % santaupų užtektų trumpiau nei mėnesiui, o 10 % neturi jokių.

Šitoje vietoje verta sustoti. Beveik pusė žmonių jaučiasi gerai, o keturi iš dešimties yra vieno sugedusio automobilio atstumu nuo greitojo kredito. Tai ne pajamų problema. Tai matavimo problema: kas nematuojama, to ir nėra.

Kaip formulė atrodo nuo tikro atlyginimo

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2026 m. II ketvirtį buvo 2 628,20 EUR neatskaičius mokesčių, o į rankas 1 594,90 EUR (Valstybės duomenų agentūra, 2026-08-26). Procentus visada skaičiuojam nuo sumos į rankas, nes bruto tu niekada nematai.

Dalis	Procentas	Suma	Kas čia telpa
Būtiniausios	50 %	797,45 EUR	Būstas, komunaliniai, maistas, transportas, vaistai
Norai	30 %	478,47 EUR	Kavinės, drabužiai, hobis, kelionės, prenumeratos
Taupymas	20 %	318,98 EUR	Rezervas, investicijos, skolų grąžinimas anksčiau laiko

Kur ši formulė lūžta

797,45 EUR turi padengti būstą, komunalinius, maistą, transportą ir vaistus. Vilniuje vienišam žmogui, kuris nuomojasi, tai nerealu. Aš to neslėpsiu ir nesakysiu, kad tereikia „labiau pasistengti“.

Bet iš to neseka, kad formulė bloga. Iš to seka kai kas kito: procentai yra taikinys, ne tikrovė. Jei būtiniausios išlaidos suvalgo 70 %, tai reiškia, kad pirmoji tavo užduotis yra ne taupyti daugiau, o pakelti pajamas arba sumažinti fiksuotus kaštus. Vėlgi, taupymo dalis tuo metu vis tiek lieka, tegul ir 5 %. Įprotis svarbesnis už sumą.

Kodėl? Todėl, kad pirmas mėnuo, kai atidedi, yra emociškai tragiškas: atidėjai šimtą eurų ir uždirbai kelias dešimtis centų. Atrodo beprasmiška. Būtent todėl dauguma ir meta. O visas šito žaidimo laimėjimas ateina vėliau, ir tik tiems, kas žaidžia ilgai.

Kodėl 20 %, o ne 10 %

Ilgai buvo kartojama, kad reikia atidėti dešimt procentų. Aš pats tą skaičių kartojau. Šiandien nebekartoju, ir priežastis paprasta: dešimt procentų buvo auksinis standartas tada, kai gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, o pensijos sistemos dar ne tokios prakiurusios. Šiandien tas pats skaičius reiškia visai kitą pensiją.

Štai kaip tai atrodo skaičiais. Ta pati alga, ta pati 8 % vidutinė metinė grąža, skiriasi tik atidedama dalis:

Atidedi	Per mėn.	Po 10 m.	Po 20 m.	Po 30 m.
10 %	159,49 EUR	29 373 EUR	94 569 EUR	239 282 EUR
20 %	318,98 EUR	58 745 EUR	189 138 EUR	478 564 EUR
30 %	478,47 EUR	88 118 EUR	283 707 EUR	717 846 EUR

Atkreipk dėmesį ne į patį rezultatą, o į tai, kaip auga tarpai. Per pirmą dešimtmetį skirtumas tarp 10 % ir 20 % yra 29 372 EUR. Per trisdešimt metų jis jau 239 282 EUR, tai yra visas antras kapitalas, atsiradęs vien iš to, kad kas mėnesį nuėjo 159 EUR daugiau.

Savo skaičius įsivesk sudėtinių palūkanų skaičiuoklėje. Ne perskaityk, o įsivesk. Skirtumas tarp šitų dviejų veiksmų didesnis, nei atrodo.

Pusė kiekvieno padidėjimo

Čia yra ta mechanikos dalis, kurią laikau svarbiausia visame straipsnyje, ir kurios beveik niekas nedaro.

Kai atlyginimas pakyla, pusė padidėjimo keliauja į investavimą, o ne į gyvenimo lygį. Pavyzdžiui, alga kyla nuo 1 594,90 EUR iki 1 800 EUR:

• 20 % nuo naujo atlyginimo: 360,00 EUR
• Pusė 205,10 EUR prieaugio: 102,55 EUR
• Iš viso į investicijas: 462,55 EUR, tai yra 25,7 % nuo naujo atlyginimo

Tu vis tiek gyveni geriau nei anksčiau, nes į kasdienybę atėjo antra padidėjimo pusė. Bet taupymo dalis pakilo pati, be jokios valios pastangos. Ir taip kaskart, kai pajamos auga. Po kelių pakėlimų atsiduri ties 30 %, nė karto sąmoningai neapsisprendęs „nuo šiandien taupau daugiau“.

Vėlgi, tai ne trikas. Tai tiesiog pripažinimas, kad prie naujų pinigų priprantama per porą mėnesių, o po to jų atsiimti jau skauda.

Sistema stipresnė už valią

Investuoja ne tie, kas daugiau uždirba. Investuoja tie, kas valdo biudžetą. Ir visas biudžeto valdymas remiasi vienu principu: pajamos paskirstomos į atskiras sąskaitas, ir išleidžiama tiek, kiek toje sąskaitoje yra.

Atskira sąskaita nėra pasirinkimas. Nesvarbu, ar tai bus bankas, ar kita paslauga, bet ji turi būti atskira. Kodėl? Todėl, kad viename katile visi pinigai atrodo vienodai, ir „taupymas“ tampa tuo, kas atsitiktinai lieka mėnesio gale. O nelieka niekada.

Sistemų yra kelios. FIRE, kur atidedama pusė pajamų, man per asketiška daugumai žmonių. 50/30/20 realistiška. Mūsų šeimoje daugiausiai metų veikia šešių sąskaitų sistema, kurioje šalia būtinųjų, pramogų, taupymo ir ilgalaikių pirkinių yra dar du dalykai, ir jie abu privalomi:

• Edukacija, bent 1 %. Labiausiai atsiperkanti investicija, kokią apskritai gali padaryti. Knyga už 20 EUR, kuri pakeičia vieną sprendimą, atsiperka šimteriopai.
• Geri darbai, bent 1 %. Kai dalį atiduodi, pradedi jaustis, kad turi pakankamai. O žmogus, kuris jaučiasi turintis pakankamai, priima geresnius finansinius sprendimus nei tas, kuris nuolat jaučiasi stokojantis.

Ir pramogų sąskaita irgi privaloma. Biudžetas, kuriame nėra vietos malonumui, sugriūva per tris mėnesius. Tai ne disciplinos, o dizaino klausimas.

Jei šešios sąskaitos skamba per sudėtingai, pradėk nuo trijų: pramogoms, investavimui, namams. To pakanka, kad sistema pradėtų veikti.

Trys rezervai

Rezervas nėra atsargumas. Rezervas yra veikimo laisvė. Kai kurie žmonės visą gyvenimą važiuoja ant kuro bako rezervo ir įpila tik tiek, kad lemputė užgestų. Su tokiu bandymu tolimos kelionės nesuplanuosi.

Man tai tapo labai konkretu per karantiną Tenerifėje. Skrydžiai buvo atšaukti per kelias dienas, o bilietas namo kainavo apie 2 000 EUR. Tuo pačiu metu interneto grupėse buvo pilna žmonių, kurie atostogaudami neturėjo 500 EUR grįžti. Ne todėl, kad neuždirba. Todėl, kad neturėjo atskiros sąskaitos.

1. Grynieji piniginėje, apie 500 EUR. Dvi priežastys. Pirma, mėnuo maisto, jei kas nutiktų bankams. Antra, ir svarbesnė: nešiodamas didesnę sumą prie jos pripranti ir nustoji jos bijoti. Tai finansinis termostatas, ir jį galima sąmoningai kelti.
2. Likvidus rezervas atskiroje sąskaitoje, 3–6 mėnesių išlaidų. Nuo mūsų pavyzdžio tai 2 392–4 785 EUR. Tai ne investicija: terminuotas indėlis arba palūkanas nešanti sąskaita, pasiekiama per dieną ar dvi.
3. Galimybių rezervas. Pinigai, paruošti progai. Didžiąją dalį galimybių žmonės atstumia ne todėl, kad blogos, o todėl, kad neturi už ką. Mano tėtis kadaise nupirko įmonės lizingo automobilį ta pačia kaina, kuria jį būtų supirkęs dyleris, ir pardavė rinkos kaina. Keli tūkstančiai iš nieko, nes buvo pasiruošęs.

Vienas svarbus niuansas dėl antro punkto. Rezervas einamojoje sąskaitoje tyliai nyksta: prie 5,6 % metinės infliacijos 10 000 EUR per metus praranda 530 EUR, o per penkerius 2 385 EUR perkamosios galios. Sąskaitoje ir toliau rodys dešimt tūkstančių. Nusipirksi už juos tiek, kiek šiandien nusipirktum už 7 615 EUR.

Ko teks atsisakyti

Šito klausimo dauguma biudžeto straipsnių neužduoda, o be jo visa kita yra pusė istorijos.

Trisdešimt procentų nuo atlyginimo neatsiranda iš oro. Jie atsiranda iš to, ko nebedarai: dalies vakarienių mieste, dalies prenumeratų, naujesnio automobilio, kurio dar nereikia. Aš pats gerus penkerius metus nevažinėjau motociklais, o tai mano mėgstamiausias hobis, kol kūriau verslą ir pasyvias pajamas.

Sakau tai be pompos. Atsisakymas nėra auka. Atsisakymas yra sąskaita, kurią apmoki dabar, kad nemokėtum vėliau. Ir ją geriau įvardyti iš anksto, nei atrasti trečią mėnesį, kai planas jau griūva.

Užduotis tau, čia pat: užsirašyk vieną dalyką, kurio atsisakysi nuo kito mėnesio, ir sumą. Vieną. Ne dešimt.

Trys klaidos

• Taupyti tai, kas lieka. Nelieka niekada. Pirmiausia susimokėk sau, o gyvenk iš to, kas lieka po to. Tvarka čia yra visas dalykas.
• Laikyti viską vienoje sąskaitoje. Be atskyrimo nėra biudžeto, yra tik jausmas apie biudžetą. O jausmas, kaip matėme apklausoje, meluoja: 45 % patenkinti, 40 % be rezervo.
• Laikyti rezervą einamojoje sąskaitoje. Tai vienintelė vieta, kur pinigai garantuotai nieko neuždirba. Terminuotas indėlis su galimybe nutraukti dengia bent dalį infliacijos ir lieka pasiekiamas.

Dažni klausimai

Skaičiavimai atlikti ta pačia matematika, kuri veikia butkevicius.eu skaičiuoklėse, prie nurodytų prielaidų: 8 % vidutinė metinė grąža yra ilgalaikis pasaulio akcijų indeksų vidurkis, ne pažadas, o infliacija paimta 5,6 %, t. y. 2026 m. rugpjūčio suderintas metinis rodiklis. Ar tau tinka 20 %, ar 30 %, priklauso nuo tavo skaičių, ne nuo mano. Tai ne finansinė rekomendacija.

Pasiskaičiuok pats