Pradžia/Straipsniai/Kriptovaliutų mokesčiai

Mokesčiai

Kriptovaliutų mokesčiai: mainai jau yra pardavimas

Brangiausia klaida šitoje temoje yra galvoti, kad mokestis atsiranda tik tada, kai gauni eurus į banką. VMI galvoja kitaip, ir tai užrašyta jų pačių seminaro skaidrėse.

Trumpai. Kriptovaliuta GPMĮ tikslais yra trumpalaikis turtas. Pajamos laikomos gautomis ne tik iškeitus į eurus, bet ir iškeitus vieną kriptovaliutą į kitą, atsiskaičius už prekes ir gavus papildomo kiekio už laikymą. Metinis pelnas iki 2 500 EUR neapmokestinamas ir nedeklaruojamas. Viršijus — bendri tarifai: 15 % iki 27 745,80 EUR, toliau 20, 25 ir 32 %. Investicinės sąskaitos režimas kriptovaliutai netaikomas.

Kada laikoma, kad gavai pajamas

Čia yra visa šito straipsnio esmė, ir aš ją paimsiu tiesiai iš VMI seminaro medžiagos, atnaujintos 2025-09-30. Pajamos laikomos gautomis, kai:

  1. kriptovaliutą iškeiti į eurus ar kitą oficialią valiutą;
  2. vienos rūšies kriptovaliutą iškeiti į kitos rūšies kriptovaliutą;
  3. kriptovaliuta atsiskaitai už prekes ar paslaugas;
  4. už turimą kriptovaliutą papildomai gauni tam tikrą kiekį kriptovaliutos.

VMI atskirai pažymi, kad šis sąrašas nėra baigtinis.

Antras punktas yra tas, kuris Lietuvoje kainuoja daugiausiai nervų. Iškeitei BTC į ETH — mokesčių prasme pardavei BTC. Eurų nematei, į banką nieko neatėjo, o pajamos jau gautos.

VMI pavyzdys, kurį verta perskaityti du kartus

Gyventojas 2024 m. įsigijo 1 vnt. ETH už 2 300 EUR. 2025 m. iškeitė jį į 0,05 vnt. BTC, kurio tikroji rinkos kaina mainų metu buvo 2 600 EUR. Gauto BTC 2025 m. nepardavė.

Ar gavo pajamas? Taip. ETH pardavimo pajamomis laikoma 2 600 EUR, o įsigijimo kaina 2 300 EUR. Pelnas 300 EUR, ir jis priklauso 2025 metams.

Toliau įdomiau. Kai tas pats gyventojas tą BTC parduoda už 2 700 EUR, jo įsigijimo kaina yra ne 2 300, o 2 600 EUR, tai yra rinkos vertė mainų momentu. Pelnas iš antro sandorio tik 100 EUR. Sistema nuosekli: kiekvienas keitimas užfiksuoja naują atskaitos tašką.

Ir dar vienas pavyzdys, kuris liečia visus, laikančius kriptovaliutą platformoje: gyventojas gavo 0,001 vnt. BTC atlygį, kurio rinkos vertė gavimo metu 50 EUR. Nepardavė. Ar gavo pajamas? Taip, 50 EUR natūra, gavimo momentu.

Kada mokesčio nėra

Paprasčiausias atvejis, ir jis irgi yra VMI pavyzdyje. Gyventojas 2024 m. nusipirko 1 vnt. ETH ir laiko jį elektroninėje piniginėje. Neparduoda, nekeičia, papildomo atlygio negauna.

Prievolės mokėti pajamų mokestį nėra. Vien vertės augimas pajamų nesukuria. Perki ir laikai — mokesčių nėra, kad ir kiek užaugtų.

Man tai patvirtina paprastą dalyką, kurį kartoju apie Bitcoin jau kelerius metus: laikymas yra ne tik geresnė strategija, bet ir paprastesnė mokestiškai. Kiekvienas judesys sukuria eilutę deklaracijoje.

2 500 EUR riba

Kriptovaliuta VMI požiūriu yra kitas turtas, tai yra neregistruotinas ne individualios veiklos turtas, kaip ir asmeniniai daiktai.

Per metus gautų kito turto pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas:

  • neviršijantis 2 500 EUR — neapmokestinamas GPM ir nedeklaruojamas;
  • viršijantis 2 500 EUR — apmokestinama viršijanti dalis.

Atkreipk dėmesį: riba penkis kartus didesnė nei 500 EUR lengvata, galiojanti akcijoms ir ETF. Tai vienintelė sritis, kurioje kriptovaliuta mokestiškai turi pranašumą.

Į tą pačią ribą telpa ir tavo senas kompiuteris

Šitas niuansas man pasirodė įdomiausias visame VMI leidinyje. Riba galioja visam kitam turtui kartu, ne vien kriptovaliutai. VMI pavyzdys:

Gyventojas pardavė 0,05 vnt. BTC už 2 800 EUR (įsigyta už 100 EUR) ir tais pačiais metais pardavė kompiuterį už 650 EUR (įsigytą už 800 EUR).

Skaičiuojama viskas kartu: pajamos 3 450 EUR, išlaidos 900 EUR, skirtumas 2 550 EUR. Viršija 2 500 EUR, todėl mokestis skaičiuojamas nuo 50 EUR.

Vėlgi, atkreipk dėmesį į kryptį: kompiuteris parduotas su 150 EUR nuostoliu, ir tas nuostolis sumažino bendrą apmokestinamą sumą. Kito turto pajamos ir išlaidos sudedamos į vieną krūvą.

Kiek realiai mokėsi

Viršijus 2 500 EUR, taikomi bendri ne darbo pajamų tarifai. Vienas VDU 2026 m. yra 2 312,15 EUR.

Metinis pelnasApmokestinamaMokestisEfektyvus tarifas
2 000 EUR0 EUR0 EUR0 %
5 000 EUR2 500 EUR375 EUR7,5 %
20 000 EUR17 500 EUR2 625 EUR13,1 %
50 000 EUR47 500 EUR8 112,71 EUR16,2 %
100 000 EUR97 500 EUR18 825,84 EUR18,8 %

Kaip tai atrodo šalia akcijų

Palyginkim tą patį 100 000 EUR pelną trimis būdais:

18 826 EUR Kripto 2 500 lengvata 19 326 EUR Akcijos laikytos <5 m. 14 925 EUR Akcijos laikytos >5 m.
100 000 EUR metinis pelnas, kitų ne darbo pajamų nėra. Kriptovaliutai galioja didesnė 2 500 EUR lengvata, bet netaikoma penkerių metų taisyklė, todėl ilgai laikomos akcijos lieka pigiausios.

Kriptovaliuta pigesnė nei akcijos, laikytos trumpiau nei penkerius metus, nes lengvata penkis kartus didesnė. Bet akcijų penkerių metų taisyklė kriptovaliutai netaikoma, todėl ilgai laikomas indeksas lieka pigiausias. Skirtumas tarp kripto ir ilgai laikytų akcijų yra 3 901 EUR.

Investicinė sąskaita čia nepadės

VMI formuluoja tiesiai: kriptovaliutos pardavimo pajamoms investicinės sąskaitos režimas netaikomas. Pajamos pripažįstamos ir apmokestinamos bendra GPMĮ tvarka pagal gautų pajamų rūšį.

Tai reiškia, kad mokesčio atidėti negalėsi. Kiekvieni mainai yra mokestinis įvykis tais pačiais metais, kai jie įvyko.

Kada tai tampa individualia veikla

Jei prekiauji aktyviai, gali pasirodyti, kad vykdai individualią veiklą, ir tada 2 500 EUR lengvatos nebėra. VMI naudoja tris kriterijus, ir turi būti tenkinami visi:

  • savarankiškumas;
  • tęstinumas;
  • siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Du VMI pavyzdžiai puikiai parodo ribą. Gyventojas, kurio platforma automatiškai kopijuoja kito asmens sandorius, o pats jis jokių aktyvių veiksmų nesiima, individualios veiklos nevykdo: netenkinamas savarankiškumo kriterijus. O gyventojas, kuris tęstinį laikotarpį kasa kriptovaliutą ir spekuliaciniais tikslais ją keičia, individualią veiklą vykdo ir turi registruoti pažymą.

Ir yra ketvirtas dalykas, kurio trys kriterijai nepasako. Individualia veikla nelaikomi finansinių priemonių sandoriai, o Lietuvos banko nuomone finansinėms priemonėms priskiriami ir su kriptovaliutomis susiję išvestiniai sandoriai bei vertybinių popierių pobūdžio žetonai. Tai reiškia, kad ne kiekviena aktyvi prekyba automatiškai tampa individualia veikla: priklauso ir nuo to, kuo konkrečiai prekiauji.

Kur riba tarp „aktyviai investuoju“ ir „vykdau veiklą“, teisės aktas tiksliai neapibrėžia. Jei prekiauji dažnai ir iš to gyveni, klausk VMI raštu. Mokesčių klausimai — VMI.

Ką darau pats

  • Nekeičiu be reikalo. Kiekvieni mainai yra pardavimas su nauju atskaitos tašku. Kai laikai penkerius metus ir nejudini, deklaracija tuščia.
  • Vedu apskaitą nuo pirmos dienos. Data, kiekis, kaina eurais, platforma. Be juridinę galią turinčių dokumentų įsigijimo išlaidų atimti negalėsi, ir mokestis skaičiuosis nuo visos pardavimo sumos.
  • Fiksuoju rinkos kainą mainų momentu. Būtent ji tampa naujos kriptovaliutos įsigijimo kaina. Po metų jos neatkursi.
  • Kripto laikau šaltoje piniginėje. Tai ne mokesčių, o saugumo klausimas, bet jis svarbesnis. Virš tūkstančio eurų keitykloje nelaikau.

Trys klaidos

  • Manyti, kad mokestis atsiranda tik gavus eurus. Mainai tarp kriptovaliutų, atsiskaitymas ir gautas atlygis natūra jau yra pajamos.
  • Neišsaugoti pirkimo įrodymų. Įsigijimo išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Neturi dokumento — neturi ir išlaidos.
  • Tikėtis investicinės sąskaitos. Kriptovaliutai ji netaikoma, ir tai VMI pasako atskira skaidre.

Dažni klausimai

Ar reikia mokėti mokesčius, jei kriptovaliutos neparduodu?

Ne. VMI pavyzdys aiškus: laikant kriptovaliutą piniginėje ir jos neparduodant, nekeičiant ir kitaip neperleidžiant, prievolės mokėti pajamų mokestį nėra. Vertės augimas pats savaime pajamų nesukuria.

Ar keitimas iš vienos kriptovaliutos į kitą apmokestinamas?

Taip. Iškeitus vienos rūšies kriptovaliutą į kitos rūšies laikoma, kad gyventojas gavo pajamas. Pardavimo pajamomis laikoma mainais gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina eurais keitimo momentu.

Kiek pelno neapmokestinama?

Per metus gautų kito turto pardavimo pajamų ir įsigijimo išlaidų skirtumas iki 2 500 EUR neapmokestinamas ir nedeklaruojamas. Į tą pačią ribą įskaičiuojami ir kiti asmeniniai daiktai.

Kokie tarifai nuo 2026 m.?

Viršijus 2 500 EUR taikomi bendri tarifai: 15 % ne darbo pajamų daliai iki 12 VDU (27 745,80 EUR), 20 % nuo 12 iki 36 VDU, 25 % nuo 36 iki 60 VDU, 32 % virš 60 VDU.

Ar kriptovaliutą galima laikyti investicinėje sąskaitoje?

Ne. VMI nurodo, kad kriptovaliutos pardavimo pajamoms investicinės sąskaitos režimas netaikomas.

Kada prekyba tampa individualia veikla?

Kai tenkinami visi trys kriterijai: savarankiškumas, tęstinumas ir siekis gauti pajamų. Automatinis kopijavimas be aktyvių veiksmų individualia veikla nelaikomas, o tęstinis kasimas su spekuliaciniu keitimu — laikomas.

Tvarka ir pavyzdžiai paimti iš VMI leidinio „Kriptovaliutų apskaita ir mokesčiai“ (atnaujinta 2025-09-30) ir VMI puslapių apie 2026 m. tarifus, patikrinta 2026-09-10. Tame leidinyje tarifas 2026 m. ir vėlesnėms pajamoms nurodomas per Pakeitimo įstatymą, todėl čia taikyti bendri 2026 m. ne darbo pajamų tarifai. Skaičiavimuose priimta, kad kitų ne darbo pajamų nėra. Tai ne mokestinė konsultacija: individualius klausimus spręsk su VMI.

Gauk savaitės rinkų apžvalgą

Kas savaitę viename laiške: kas pajudėjo rinkose ir ką tai reiškia tavo pinigams.

Pasiskaičiuok pats