Kur laikyti santaupas 2026: pagal tai, kada jų reikės

Kur laikyti santaupas: pirma data, tada vieta

Kai ieškai, kur laikyti pinigus 2026 m., dauguma tekstų atsako palūkanų lentele. Aš pradedu nuo kito klausimo: kada tų pinigų reikės? Euras, kurio reikės rytoj, ir euras, kurio reikės po dvidešimties metų, yra du skirtingi pinigai. Jiems reikia skirtingų vietų.

Investuodamas visada renkiesi du iš trijų: pelninga, greita, saugu. Todėl kiekvienam horizontui renkuosi tą porą, kurios jam reikia:

Horizontas	Kam	Kur	Palūkanos
0–1 metai	Pagalvė, artimi pirkiniai	Kaupiamasis ar terminuotas indėlis	1,50–2,20 %
1–5 metai	Tikslas su data	Gynybos obligacijos, indėlis, pinigų rinkos ETF	2,10–2,9 %
Daugiau nei 5 metai	Pensija, kapitalas	Akcijų indeksų ETF	~8 % vidurkis, ne pažadas

Pagalvei reikia greita ir saugu, pelningumą ji atiduoda. Tikslui su data reikia saugu ir šiek tiek pelninga, o greitumą jis gali atiduoti, nes data žinoma. Ilgam kapitalui reikia pelninga, o už tai jis moka svyravimais. Viskas.

Indėlių palūkanos 2026 ir kitos saugios vietos

Indėlių palūkanas tikrinau bankų svetainėse 2026-09-24: Swedbank, SEB, Luminor, Artea ir SEB kaupiamasis indėlis. Gynybos obligacijų palūkanos iš Finansų ministerijos emisijų sprendimų.

Kur	Palūkanos	Per metus nuo 10 000 EUR	Realiai prie 5,6 % infliacijos
Einamoji sąskaita	0 %	0 EUR	−530 EUR
SEB kaupiamasis indėlis	1,50 %	150 EUR	−388 EUR
12 mėn. indėlis: Swedbank, SEB, Luminor	1,75 %	175 EUR	−365 EUR
12 mėn. indėlis: Artea	2,20 %	220 EUR	−322 EUR
Pinigų rinkos ETF (XEON)	~2,4 %	~240 EUR	~−303 EUR
Gynybos obligacijos, 1 metai	2,7 %	270 EUR	−275 EUR

Infliacija 2026 m. rugpjūtį buvo 5,6 % (Valstybės duomenų agentūra, 2026-09-09). Todėl paskutinis stulpelis visur su minusu. Saugioje vietoje šiandien neuždirbi. Joje tik lėčiau prarandi.

Skirtumas tarp didžiųjų bankų indėlio ir metų lakštų yra 95 EUR per metus nuo 10 000 EUR. Dėl tokios sumos neverta aukoti pagalvės lankstumo. Daug brangiau kainuoja kita klaida: kai saugiai guli pinigai, kurių nereikės dar dešimt metų.

Kur laikyti finansinę pagalvę

Rezervą laikau ne atsargumu, o veikimo laisve. Žmogus, kuris visą laiką važiuoja degant kuro lemputei ir įpila tik tiek, kad ji užgestų, tolimos kelionės nesuplanuoja. Su pinigais lygiai taip pat.

Mano sistemoje rezervai trys, ir kiekvienas gyvena kitoje vietoje (visą sistemą aprašiau 50/30/20 biudžeto straipsnyje):

1. Grynieji, apie 500 EUR. Piniginėje ar namuose, ne banke. Tai mėnuo maisto, jei kas nutiktų bankams ar kortelėms.
2. Likvidus rezervas, 3–6 mėnesių išlaidos. Atskira sąskaita banke. Pirmus du mėnesius laikyčiau kaupiamajame indėlyje: SEB moka 1,50 % ir pinigus pervedi bet kada. Likusią dalį — terminuotame indėlyje: nutraukęs anksčiau prarandi palūkanas, bet ne pinigus. Indėliai apdrausti iki 100 000 EUR vienam žmogui vienoje kredito įstaigoje (Indėlių ir investicijų draudimas).
3. Galimybių rezervas. Pinigai progai: kritusiai rinkai ar butui su nuolaida. Čia jau tinka pinigų rinkos ETF, apie jį žemiau.

Kodėl ne visa pagalvė 6 mėnesių lakštuose, jei jie moka 2,6 %? Todėl, kad anksčiau juos atgauni tik mėnesio paskutinę darbo dieną, blogiausiu atveju po 45 dienų. Per karantiną Tenerifėje bilietas namo kainavo apie 2 000 EUR, ir jo reikėjo per kelias dienas. Dalį rezervo virš pirmų dviejų mėnesių lakštuose laikyti galima, visą — ne (plačiau taupymo lakštų puslapyje).

O kodėl ne akcijos ar fondai? Todėl, kad pagalvės prireikia tada, kai kažkas nutiko, o blogiausia, kai darbo netenki tą patį pusmetį, kai krenta rinka. Tada investicijas parduodi žemiausioje vietoje. Pagalvė nėra investicija. Ji yra draudimas, kurį moki pats sau.

Pinigų rinkos ETF: kas tai ir kam jis tinka

Pinigų rinkos ETF yra fondas, kurio grąža seka trumpiausias euro palūkanas. Pavyzdys — Xtrackers EUR Overnight Rate Swap UCITS ETF, biržos kodas XEON, kurio turtas 2026-07-31 siekė 23,49 mlrd. EUR.

Emitento DWS faktų lape (2026-07-31) parašyta: fondas seka €STR, euro zonos vienos nakties palūkanų normą, plius 0,085 punkto. Metinis mokestis 0,10 %, replikacija sintetinė, per apsikeitimo sandorį (swap), pajamos kaupiamos fonde. Prekiaujama XETRA, Milano, Šveicarijos ir Štutgarto biržose.

Kiek jis uždirba? Vieno skaičiaus faktų lape nėra, bet jį galima apskaičiuoti. 2026-09-23 €STR buvo 2,439 % (ECB). 2,439 + 0,085 − 0,10 yra apie 2,4 % per metus. Daugiau nei didžiųjų bankų indėlis, mažiau nei metų lakštai.

Ir dabar įdomioji dalis. Rugsėjo 15 d. €STR buvo 2,19 %, rugsėjo 16 d. jau 2,441 %. Tą dieną įsigaliojo ECB sprendimas pakelti indėlių normą iki 2,50 % (ECB). Kitaip tariant, pinigų rinkos ETF naujas palūkanas gauna kitą dieną. Tai veikia į abi puses: ECB sumažinus normą, jos lygiai taip pat greitai nukris. Lakštai ir terminuotas indėlis palūkanas užrakina, šitas fondas ne.

Kodėl jis ne pagalvei? Trys priežastys:

• Kita apsauga. Indėliai apdrausti iki 100 000 EUR. ETF laikai pas brokerį, o ten Lietuvoje licencijuotiems taikoma schema iki 22 000 EUR. Užsienio schemose riba dažnai 20 000 EUR: pavyzdžiui, Airijos ICCL moka 90 % nuostolio, bet ne daugiau nei 20 000 EUR. Ir dengiamas tik įstaigos žlugimas: lietuviškos schemos puslapyje tiesiai parašyta, kad investavimo rizika nedraudžiama.
• Kontrahento rizika. Jei apsikeitimo sandorio šalis nesumokėtų, fondas patirtų nuostolį. Tai įvardija pats emitentas.
• Kaštai mažoms sumoms. Brokerio komisinis ir pirkimo bei pardavimo kainų skirtumas prie 2,4 % grąžos mažą sumą suvalgo greitai. Kaštus ir apsaugos schemas rasi brokerių palyginime.

Kur jis tinka? Galimybių rezervui. Pinigai guli toje pačioje brokerio sąskaitoje, kur ir investicijos, uždirba ECB lygio palūkanas, o atsiradus progai parduodi fondą ir perki tai, ko laukei. Tinka ir tikslui, kurio data neaiški.

Tikslas su data: 1–5 metai

Būsto įnašas po dvejų metų, automobilis po trejų, vaiko mokslai po penkerių. Šitiems pinigams greitumas nereikalingas, nes žinai, kada jų reikės. Todėl palūkanas galima užrakinti.

Kur	Terminas	Palūkanos
Gynybos obligacijos	1 metai	2,7 %
Gynybos obligacijos	2 metai	2,8 %
Gynybos obligacijos	3 metai	2,9 %
Artea indėlis	1–5 metai	2,20 %
Luminor indėlis	36 mėn.	2,10 %
Pinigų rinkos ETF	bet kada	~2,4 %, kintamos

Kai data žinoma ir ji ne toliau nei treji metai, obligacijos laimi: jos moka daugiausiai, ir palūkanos užrakintos iki išpirkimo. Tai rugsėjo 15–28 d. emisijos palūkanos. Kai data neaiški, „kada nors per porą metų“, rinkčiausi pinigų rinkos ETF arba indėlį, kurį nutraukęs prarandi tik palūkanas.

O kodėl ne akcijos, jei iki tikslo penkeri metai? Paklausk atvirkščiai: kas turi nutikti, kad planas žlugtų? Užtenka vieno blogo rinkos pusmečio tais metais, kai reikia įnašo. Rimtas investavimas yra 5–10 metų ir daugiau. Trumpesniam laikui rizikuoji ne grąža, o pačiu tikslu.

Kiek kas mėnesį atidėti, kad reikiamą sumą sukauptum laiku, pasiskaičiuok finansinio tikslo skaičiuoklėje. Ji įskaičiuoja ir infliaciją, ir mokestį.

Ilgas horizontas: daugiau nei 5 metai

Čia saugios vietos kainuoja daugiausiai, nes infliacija dirba kiekvienais metais, o sudėtinės palūkanos dirba tik tiems, kas žaidžia ilgai.

Atkreipk dėmesį į tamsųjį stulpelį. Jei infliacija laikytųsi 4,3 %, po dešimties metų reikėtų 15 235 EUR, kad nusipirktum tiek, kiek šiandien už 10 000 EUR. Indėlis ir lakštai jo nepasiekia. Akcijų indeksas prie 8 % peršoka su kaupu, bet 8 % yra ilgalaikis vidurkis, ne pažadas, ir kelias iki jo eina per kritimus.

Ko teks atsisakyti? Ramybės. Akcijų portfelis kai kuriais metais bus minuse, ir tai kaina už grąžą. Todėl ilgi pinigai eina ten tik tada, kai pagalvė jau yra: ji leidžia kritimo metu nieko neparduoti.

Kaip tokius pinigus laikyti praktiškai, rašiau brokerių palyginime ir straipsnyje apie atsiimtus II pakopos pinigus. Savo sumą įsivesk sudėtinių palūkanų skaičiuoklėje: pirma su 1,75 %, tada su 8 %. Ne perskaityk, o įsivesk.

Mokesčiai: dvi atskiros 500 EUR ribos

Indėlių, taupymo lakštų ir obligacijų palūkanos sumuojamos, ir bendra suma iki 500 EUR per metus neapmokestinama (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.). Viršijanti dalis apmokestinama 15 %, kol visos ne darbo pajamos neviršija 12 VDU.

Prie 1,75 % 500 EUR palūkanų susidaro nuo 28 571,43 EUR, prie 2,7 % nuo 18 518,52 EUR. Daugumai pagalvių mokestis lieka nulis.

Pinigų rinkos ETF nieko neišmoka, todėl mokesčio nėra, kol neparduodi. Pardavęs gauni ne palūkanas, o finansinių priemonių pardavimo pelną, ir jam VMI taiko savo 500 EUR per metus ribą.

Viena pinklė. Lakštus galima laikyti investicinėje sąskaitoje, bet tada 500 EUR palūkanų lengvata jiems netaikoma.

Ko nepatvirtinau

Du dalykai, kurių nesakysiu tvirtai. Pirma, 2,4 % yra mano skaičiavimas iš emitento formulės ir ECB duomenų, ne emitento paskelbtas pajamingumas. Fondo grąža gali nukrypti nuo indekso, o tavąją dar sumažins brokerio kaštai.

Antra, ar XEON galima nusipirkti pas tavo brokerį ir kiek tai kainuos, netikrinau. Faktų lape išvardytos biržos, ne brokeriai.

Ką daryčiau tavo vietoje

• Surašyčiau pinigus pagal datas. Kiek reikės per mėnesį, per metus, per penkerius, po dešimties.
• Pagalvę laikyčiau banke, atskirai nuo kasdienės sąskaitos. Kaupiamasis indėlis pirmiems dviem mėnesiams, terminuotas likusiai daliai.
• Pinigus su data iki trejų metų užrakinčiau obligacijose. Užrakintos palūkanos apsaugo nuo ECB normų kritimo, o datą vis tiek žinai.
• Galimybių rezervą laikyčiau pinigų rinkos ETF, šalia investicijų.
• Viską, ko nereikės penkerius metus, investuočiau. Ne todėl, kad akcijos saugios, o todėl, kad šiandienos palūkanos neaplenkia net 4,3 % vidutinės infliacijos.

Užduotis tau, čia pat: atsidaryk banko programėlę ir pažiūrėk, kiek pinigų guli einamojoje sąskaitoje. Prie 5,6 % infliacijos kiekvienas 10 000 EUR ten per metus praranda 530 EUR perkamosios galios. Perkelk bent pagalvę į atskirą sąskaitą su palūkanomis. Tai dešimt minučių.

Dažni klausimai

Palūkanos, €STR, apsaugos ribos ir infliacija paimtos iš tekste nurodytų bankų, Finansų ministerijos, ECB, DWS, Indėlių ir investicijų draudimo, ICCL ir Valstybės duomenų agentūros puslapių, patikrinta 2026-09-24. XEON yra pinigų rinkos ETF pavyzdys, ne pasiūlymas pirkti. 8 % yra ilgalaikis pasaulio akcijų indeksų vidurkis, ne pažadas, o 4,3 % infliacija dešimčiai metų yra prielaida; skaičiuota ta pačia matematika, kaip sudėtinių palūkanų skaičiuoklėje. Tai ne investicinė ir ne mokestinė konsultacija: mokesčių klausimus spręsk su VMI.

Pasiskaičiuok pats