Infliacijos skaičiuoklė: kiek euras prarado vertės

Trys dalykai, kurių kitose infliacijos skaičiuoklėse nerasi

1. Du skirtingi „infliacijos“ skaičiai, ir abu teisingi

2026 m. rugsėjį Valstybės duomenų agentūra paskelbė rugpjūčio duomenis, ir ten buvo du skaičiai: metinė infliacija 5,6 % ir vidutinė metinė 4,3 %. Dauguma straipsnių pasirenka vieną iš jų ir nutyli kitą — tarsi tai būtų ta pati infliacija, tik suapvalinta skirtingai.

Tai nėra apvalinimo klausimas. Metinė lygina rugpjūtį su praėjusių metų rugpjūčiu — vieno mėnesio momentinė nuotrauka. Vidutinė metinė lygina paskutinių dvylikos mėnesių kainų vidurkį su ankstesnių dvylikos mėnesių vidurkiu — lygesnė linija, mažiau jautri vieno mėnesio šuoliui (pavyzdžiui, šildymo sezono pradžiai). Ši skaičiuoklė istoriniam skaičiavimui naudoja metinius vidurkius, o einamiesiems 2026 m., kol metų vidurkio dar nėra — paskutinį paskelbtą mėnesį. Abu rodikliai realūs, tik atsako į skirtingus klausimus.

Yra ir trečias dalykas, kurio jokia skaičiuoklė tiksliai neparodys: SVKI matuoja vidutinį lietuvio pirkinių krepšelį, o ne tavo. Jei didelę pajamų dalį leidi maistui, energijai ar nuomai — kategorijoms, kurios paskutiniais metais brango sparčiausiai — tavo asmeninė infliacija gali būti aukštesnė už oficialią. Vidurkis nėra pažadas, kad tavo sąskaita atrodys taip pat.

2. Per 24 metus kainos krito tik du kartus

2003 m. ir 2015 m. Lietuvoje buvo defliacija: kainos vidutiniškai ne pakilo, o krito — atitinkamai 1,1 % ir 0,7 %. Abu kartus tai truko vos metus. 2015 m. defliaciją po septynerių metų sekė 2022 m. rekordinė 18,9 % infliacija — aukščiausia per visą matuojamą laikotarpį.

„Infliacija visada teigiama“ yra klaidinga prielaida. Bet dviejų metų iš dvidešimt keturių nepakanka, kad apsuktum bendrą kryptį: kainos Lietuvoje nuo 2002 m. iki 2025 m. iš viso daugiau nei padvigubėjo — 2,23 karto. Infliacija yra tylus pinigų vagis, ir jis dirba beveik be pertraukų.

Pažiūrėk į savo pasirinktą laikotarpį skaičiuoklės grafike — jis retai kada eina tiesia linija. 2022 m. staigus šuolis matomas iš karto, o po jo linija vėl išsilygina. Būtent todėl skaičiuoklė rodo ne tik vieno konkretaus laikotarpio vidurkį, bet ir patį blogiausią metą jame: žinoti vidurkį neužtenka, kai vieni metai gali suvalgyti tiek, kiek keli ramūs metai kartu.

3. Indėlis prieš infliaciją: pralaimi dažniau, nei atrodo

Nuo 2016 iki 2026 m. tipinis 2 % indėlis infliaciją pralenkė tik tris kartus iš vienuolikos. Likusius aštuonis metus — pralaimėjo, kartais smarkiai: 2022 m. infliacija siekė 18,9 %, kai didžiųjų bankų indėliai tuo metu mokėjo vos 0,1–0,4 %.

Tai nereiškia, kad indėlis nenaudingas. Jis apsaugo nuo praradimo per naktį, ne nuo infliacijos per metus — tam ir yra finansinė pagalvė, ne investicija. Pinigams, kurių prireiks tik po metų kitų, reikia grąžos, kuri infliaciją lenkia sistemingai, ne progomis. Tai jau investicijos, ne indėlio, darbas.

Pakeisk skaičiuoklėje indėlio ir investicijos procentus į savo realias sumas — banko indėlio palūkanas ir vidutinę savo portfelio grąžą — ir pažiūrėk, kur atsiduria tavo pinigai grafike. Jei linija eina žemiau grynųjų linijos, pinigai dirba prieš tave, ne už tave.

Kaip skaičiuojama

Skaičiuoklė remiasi Lietuvos suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI/HICP, Eurostat, 2025 = 100). Kiekvieniems metams — savas indekso taškas. Ekvivalentinė suma = suma × indeksas(iki) ÷ indeksas(nuo). Prarasta perkamoji galia = 1 − indeksas(nuo) ÷ indeksas(iki), procentais.

Ateities režime infliacija laikoma pastovi, ir suma auga pagal formulę suma × (1 + infliacija)^metai — kaip sudėtinės palūkanos, tik atvirkščia kryptimi: čia tai, ką infliacija atima, ne uždirba. Pavyzdys su numatytaisiais skaičiais: 1 000 € šiandien prie 3,5 % prielaidinės infliacijos po 20 metų atitiks 1 990 €. Kitaip tariant, jei tuos 1 000 € tiesiog laikytum grynaisiais, po 20 metų jie pirks tiek, kiek šiandien perka 503 €. Prie tokios infliacijos kainos padvigubėja per 20 metų ir 2 mėnesius.

Indėlio ir investicijos linijos skaičiuojamos ta pačia sudėtinių palūkanų matematika (compound()), kaip sudėtinių palūkanų skaičiuoklėje: palūkanos priskaičiuojamos kas mėnesį, be papildomų įmokų. Nominalus rezultatas dalinamas iš to paties kainų indekso, kad matytum realią, ne popierinę, vertę. Grafike „100 € perkamoji galia per metus“ visos trys linijos startuoja nuo tų pačių 100 €, kad matytum ne absoliučius skaičius, o kryptį: kuri linija kyla, o kuri — tik lėčiau krenta.

Ko skaičiuoklė sąmoningai nemodeliuoja: mokesčių nuo indėlio ar investicijos pelno, jokio konkretaus krepšelio (maisto, būsto ar energijos atskirai) ir infliacijos svyravimų ateities režime — ten infliacija visą laikotarpį laikoma vienoda, nors realybėje ji šokinėja kaip 2022 m. matei istorinėje dalyje. Tai sąmoningas supaprastinimas: tikslas ne pridėti prognozę, kurios niekas neduoda, o parodyti kryptį ir mastą.

Visi skaičiai orientaciniai ir prieš mokesčius. Indėlio ir investicijos palūkanos — tavo prielaida, ne pažadas: praeities grąža ateities negarantuoja. Šaltiniai: Eurostat prc_hicp_ainr / prc_hicp_manr, geo=LT (tikrinta 2026-09-24), rugpjūčio duomenys — Valstybės duomenų agentūra, 2026-09-09. Iki 2015 m. kursas 1 EUR = 3,4528 LTL (ECB). Tai ne investicinė rekomendacija.

Dažni klausimai

Susijusios skaičiuoklės